dėti

See also: deti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *dēˀtei, from Proto-Indo-European *dʰeh₁-.

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈdʲeːtʲɪ/

Verb

dė́ti (third-person present tense dẽda, third-person past tense dė́jo)[1]

  1. (transitive) to place, to lay, to put

Conjugation

Derived terms

(Nouns)

  • (verbal noun) dėjìmas m
  • dėklas m

(Verbs)

  • apdėti
  • dėstyti
  • (reflexive) dėtis
  • įdėti
  • nudėti
  • padėti
  • pradėti
    • (reflexive) prasidėti
  • pridėti
    • (reflexive) prisidėti
  • sudėti
  • uždėti

See also

  • guldyti, kloti, krauti

References

  1. Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  • Derksen, Rick (2008), “*děti I”, in Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 104
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.