minti

See also: minți

Aromanian

Alternative forms

Etymology

From Latin mentem, accusative singular of mēns, from Proto-Indo-European *méntis. Compare Romanian minte.

Noun

minti f (plural mintsã)

  1. mind

Derived terms
Derived terms

Chickasaw

Verb

minti

  1. To come

Hausa

Etymology 1

Borrowed from English minute.

Noun

mintī̀ f (plural mintōcī, possessed form mintìn)

  1. minute (unit of time)

Etymology 2

Borrowed from English mint.

Noun

mintī̀ f (possessed form mintìn)

  1. peppermint candy

Italian

Verb

minti m pl

  1. masculine plural of minto

Lithuanian

Pronunciation
  • (mìnti) IPA(key): /ˈmʲɪnʲtʲɪ/
  • (miñti) IPA(key): /ˈmʲɪnʲtʲɪ/
  • (mintì) IPA(key): [mʲɪnʲˈtʲɪ]

Etymology 1

Verb

mìnti (third-person present tense mìna, third-person past tense mýnė) [2]

  1. (transitive) to trample
Conjugation
conjugation of minti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 minu mini mina miname,
minam		 minate,
minat		 mina
past
(būtasis kartinis
laikas)		 myniau mynei mynė mynėme,
mynėm		 mynėte,
mynėt		 mynė
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 mindavau mindavai mindavo mindavome,
mindavom		 mindavote,
mindavot		 mindavo
future
(būsimasis laikas)		 minsiu minsi mins minsime,
minsim		 minsite,
minsit		 mins
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 minčiau mintum mintų mintumėme,
mintumėm,
mintume		 mintumėte,
mintumėt		 mintų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — mink,
minki		 temina minkime,
minkim		 minkite,
minkit		 temina
Participles of minti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present minąs, minantis minamas
past mynęs mintas
past frequentative mindavęs —
future minsiąs, minsiantis minsimas
participle of necessity — mintinas
Adverbial
special (pusdalyvis) mindamas
half-participle
(padalyviai)		 present minant
past mynus
past frequentative mindavus
future minsiant
manner of action (būdinys) minte, mintinai
Derived terms
verbs with prefixes
  • ap-minti
  • į-minti
    • (reflexive) į-si-minti
  • iš-minti
  • nu-minti
  • pa-minti
  • pri-minti
  • su-minti
  • už-minti
nouns derived from mìnti
  • (verbal noun) mynimas m
  • mynėjas m/ mynėja f
  • mynikas m/ mynikė f

Participle

mintì m (past passive)

  1. masculine plural nominative form of mìntas.

Etymology 2

Verb

miñti (third-person present tense mẽna, third-person past tense mìnė) [3]

  1. to remember
    Jìs mẽna sàvo vaikỹstę.[3]
    He remembers his childhood.
  2. (transitive) to solve
    mįsles minti[3] - to solve the riddles
  3. (transitive) to name
Conjugation
conjugation of minti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 menu meni mena mename,
menam		 menate,
menat		 mena
past
(būtasis kartinis
laikas)		 miniau minei minė minėme,
minėm		 minėte,
minėt		 minė
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 mindavau mindavai mindavo mindavome,
mindavom		 mindavote,
mindavot		 mindavo
future
(būsimasis laikas)		 minsiu minsi mins minsime,
minsim		 minsite,
minsit		 mins
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 minčiau mintum mintų mintumėme,
mintumėm,
mintume		 mintumėte,
mintumėt		 mintų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — mink,
minki		 temena minkime,
minkim		 minkite,
minkit		 temena
Participles of minti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present menąs, menantis menamas
past minęs mintas
past frequentative mindavęs —
future minsiąs, minsiantis minsimas
participle of necessity — mintinas
Adverbial
special (pusdalyvis) mindamas
half-participle
(padalyviai)		 present menant
past minus
past frequentative mindavus
future minsiant
manner of action (būdinys) minte, mintinai
Synonyms
Derived terms
verbs with prefixes
  • at-minti
  • į-minti
    • (reflexive) į-si-minti
  • pra-minti
  • pri-minti
    • (reflexive) pri-si-minti
  • už-minti
    • (reflexive) už-si-minti
nouns derived from miñti
  • (verbal noun) minimas m
  • minėjas m/ minėja f
  • minikas m/ minikė f
See also
  • spręsti

Participle

mintì m (past passive)

  1. masculine plural nominative form of miñtas.

References
  1. Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 315-316. →ISBN
  2. “mìnti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  3. “miñti” in Balčikonis, op. cit.
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.